About Obsession / Apie apsėdimus

Traces of III

 
Ginte in “Kokonas” asked today about obsessions, having in mind some drawing periods (just did not understand whether it was about children obsessions or parents’, because it was published under “Children” section). Do not know, why, I reacted so hot, understanding that it was a question about parents’ obsessions. I felt sad. Happy are these, who have good obsessions or that one true obsession in their life: a pursuit that became their life style and the job of their lives. The much bigger misfortune than obsession is the lack of obsession. I can not remember any bigger obsession in my life. Ok, maybe it was my last job where I was ready to for without salary and was almost spending nights there. It ended up as a big tangle😀 I envy people who have obsessions in their lives: they are doing something they are obsessed with, they like their obsessions, working hard on it and the results of their obsessions were great. Everything was getting easy to me in my life, I have hardly made any efforts  for anything. If I have met any difficulty I just passed it through without attacking it. I was successfully surfing the surface of life without stopping anywhere and attempting to drown myself into something particular. I have not find my obsession yet. I liked and still like doing many things in my life. I thing that I have achieved something and became quite skilled in many fields: I was quite ok interior designer, uniting in my profession a client-representing building site manager and psychologist; I liked so much my work in sales (figures were showing that I was quite ok in that field too); I thing that I am quite ok mother (after watching an animated story on TV where a crow that promised to clean a cow shed in 5 min, just turned off the lights and said they can not see any dirt that way, my almost-three-year-old daughter said, that a crow was not behaving good), even if I am not sure I like it; I think that I can be quite ok public events organizer and a writer of informational articles; but . . . When I meet people with one or two obsessions in their lives that they are deepening, accomplishing, maintaining, I feel sad, because I do not have “the obsession” of my life. Still have not found? Could it be anything knew after you have already lived about one-third of your life? If , after one year, I am still writing this blog, it means I believe it can. I have always believed in miracles. Somewhere deep in my heart I still believe in it. All these people who new me so strict, serious and practical should newer believe I do. . .🙂 “Publish” and back to work: three unfinished protocols of society’s meetings and messy financial folder😀

P. S. I know already what is my obsession: making too many things in the same short time. Everything is done upon the average because there are just 24 hours a day. The day is not too short, the to-do-list is too long for a day . . .

Gintė “Kokone” paklausė apie apsėdimus, turėdama omeny piešimo periodus (tik nesupratau, vaikų ar tėvų, nes rašė “Vaikų” skyrelyje). Aš kažkaip “karštai” sureagavau, supratusi, kad klausiama apie tėvams atsitikusius “apsėdimus” ir nuliūdau. Laimingi tie, kurie turi “apsėdimų”(gerąja prasme) ar tą, vienintelį, gyvenimo “apsėdimą” – pomėgį, virtusį gyvenimo būdu ir gyvenimo darbu. Manau, kad didesnė beda, nei “apsėdimai”, yra . . . jų nebuvimas. Neprisimenu nei vieno didesnio savo gyvenime. Na nebent paskutinis darbas, kai buvau pasiruošusi dirbti už dyką ir beveik nakvojau darbe. Ir baigėsi viskas dideliu “susivėlimu”😀 Pavydžiu žmonėms, kurie turi “apsėdimų” ir jais gyvena: daro kažką, mėgsta tai daryti, daug dirba dėl savo “apsėdimu” ir “apsėdimo” rezultatai buna nuostabūs. Gyvenime viskas kažkaip sekėsi lengvai, pastangų beveik niekam didelių nereikėjo, o jei prireikdavo, tai aplenkdavau ir eidavau  toliau. Sėkmingai slydau gyvenimo paviršiumi, vis nerasdama tos vietos, kur norėčiau sustoti ir įsigilinti. Nesuradau savo “apsėdimo”.  Man patiko ir patinka gyvenime daryti daug dalykų ir manau, kad daugelyje sričių esu visai nemažai nuveikusi ir įgijusi šiokio tokio meistriškumo: manau, kad buvau visai pusėtina interjero dizainerė, derinanti tame dar ir užsakovus atstovaujančios darbų vykdytojos bei psichologės darbus; “žiauriai” man patiko dirbti pardavimų srity(iš skaičių drįsčiau spręsti, kad ir sekėsi); manau, esu visai pusėtina mama(vakar, pažiūrėjusi filmuką, kur varna, prižadėjusi išvalyti karvidę per 5 min, tik išjungė šviesą, paaiškinusi karvėms, kad taip nieko nesimato, tai ir valyti nereikia, mano tik beveik trimetė dukra pasakė, kad varna elgėsi negerai), nors vis dar nežinau, ar tai man patinka; manau, galiu visai neblogai organizuoti renginius ir rašyti informacinio pobudžio straipsnius; bet . . . Kai sutinku tokius žmones, kurie apsistoja ties vienu dviem “apsėdimais” gyvenime ir tuos sugebėjimus gilina, puoselėja, tobulina, man pasidaro liūdna, nes aš neturiu tos srities, kuria jausčiausi “apsėsta”. Dar neradau? Ar gali būti dar kas nors naujo prieš akis, kai trečdalis gyvenimo jau nugyventa? Jei po metų vis dar rašau šį blog’ą, matyt, tikiu, kad gali. Aš visada tikėjau stebuklais, kažkur, tolimiausiam širdies kampely, vis dar tikiu. Tik daugelis, pažįstantys mane, tokią griežtą, rimtą ir praktišką, niekada tuo nepatikės . . .🙂 “Publish” ir prie darbų: laukia nepabaigti trys bendruomenės ir tarybos susirinkimų protokolai ir nesutvarkytas finansų segtuvas😀

P. S. Jau žinau, koks yra mano “apsėdimas”: bandyti daryti daugelį dalykų gerai tuo pačiu metu. Viskas išeina tik vidutiniškai, nes dienoje tik 24 val. Ne diena per trumpa, tik planų sarašas keliskart per ilgas tai vienai dienai. . .

Comments
5 Responses to “About Obsession / Apie apsėdimus”
  1. Silvija says:

    Yra toks angliskas pasakymas “you have to choose your battles” o lietuviskai tai skambėtų “vienu užpakaliu visu kėdžių neapsesi”… Gal butų lengviau pasirinti “One thing (obsession) at a Time” ir kuri laiką tuo užsiimti, o po to pereiti prie kito… Per didelis krūvis ir begimas kaip išgėrus akis visur nieko gero neduos…. Padaznejusios ligos reiškia, kad organizmas nusilpes, imunine sistema “nusedus”… Visas tai ilgainiui gali privesti prie sunkiu pasekmių… Taigi pagrindinis “apsedimas” turėtu sveikatos saugojimas ir ramybes tausojimas, o ne apsedimu ieskojimas….. Tie kas turi apsedimus-tie apsedimai atėjo natūraliai… O pas ką neatėjo – ” One thing at a Time”…..

  2. gintė says:

    🙂 o mane prajuokino tavo “nuliūdimas” apsėdimų tema🙂. rimtai.
    “Vaikų” skyrelyje šitie kokoniniai piešiniai atsirado, nes… tokio skyriaus “Suaugėliai” net nėra, bet apskritai klausimas buvo ir apie vaikų apsėdimus, kai paišo / lipdo tik gaisrines mašinas arba violetines princeses, ir apie tėvų piešimo ar tiesiog peizeliojimo periodinius “nušokimus”. esu ir aš vienus metus raičiusi “sraiges” (tada ir buvo proga pasidomėt, ką tai reiškia), būna gi, kad įsimyli kokią spalvą iki besąmonės ar priskrenta koks ornamentas ir paskui lipa visur: ant naujų užuolaidų, sijonų, paraščių…
    tavo tema kita. mano “apsėdimai” būna trumpalaikiai. paprastai, kol “išsikošiu” iki 100% nuovargio arba tiesiog per kelis metus kas nors nusibosta. tai gal apsėdimas čia – NAUJOVĖS? ir apie tokį universalumą, kai gali ir rašyt, ir paišyt, ir ką nors pardavinėt ar įtikinėt irgi buvo progų pagalvot. viena kai kam kultinė rusų biologė-psichologė aiškina, kad čia l.moteriška savybė: moterys keičiasi prisitaikydamos prie aplinkybių, net jei pačios nesuvokia ar net nenori, per gyvenimą jos išbando daug ką, jei tik taip susikrato aplinka. o vyrai keičiasi (ir keičia savo “apsėdimus” ;)), tik patys, tik l.l. sąmoningai ir jokia aplinkybių “prievarta” čia negalioja. gerai tai? visaip būna…. jei apie darbo netekimą, gyvenamos vietos keitimą, santvarkų žlugimą, ekonominius sukrėtimus ir panašius kataklizmus, tai… gal geriau turėt n “apsėdimų” ir periodiškai padžiūgaut įkritus giliau į kurį nors vieną😉

    • Jurgita says:

      Visi mano drabuziai yra juodos, melynos, turkio arba rudos spalvos, bet kazkaip nesureiksminu tokio dalyko. Karta atsirado vysnines pirstines ir salikas. Kartais koks nors pilkas drabuzelis. Kazkada seniai savo sapalvotyros destytojai sakiau, kad niekada nemegsiu melynos-rudos derinio, dabar is to derinio neislendu, bet irgi tame nieko ypatingo nematau. Visus savo geriausius darbus padariau labai stipriai save versdama tai daryti, nes kitaip nebuciau nei is lovos islipusi. Cia turbut is tos serijos, kai norisi menulio is dangaus ir rytas uz vakara protingesnis . . .🙂

  3. Sigita says:

    Suintrigavai filmuku apie varna🙂 gal turi nuoroda ar bent jo pavadinima? dekinga is anksto :))

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: